oportunizmas

oportunìzmas sm. (2) DŽ pagal marksizmo ideologiją – prisitaikėliškumo, beprincipiško bendradarbiavimo su buržuazija politika, atsisakymas nuo revoliucinės kovos priemonių: Pirmoji tikro komunizmo sąlyga yra nutraukti ryšius su oportunizmu (sov.) rš. Oportunizmas darbininkų judėjimo viršūnėse – tai ne proletarinis, bet buržuazinis socializmas (sov.) rš. | sp neprincipingas prisitaikymas (ppr. politikoje).